2025.09.07 rytą Kyjivas patyrė bepiločių ir raketų ataką.

Mes tai pajutome tiesiogiai – to, ką išgyvenome, neįmanoma apibūdinti žodžiais. O juk žmonės, gyvenantys čia, tai patiria nuolat… Neapsakoma grėsmė kasdien kyla jų gyvybėms, namams, viskam, kas jiems brangu.

Atvykus į įvykio vietą teko kalbėtis su ugniagesiais, kurie valė griuvėsius ir gesino gaisrus, sukeltus Rusijos agresijos. Vyrai buvo pavargę, aprūkę, bet tvirti. Jie neslėpė savo pykčio agresoriui – kalbantis jautėsi jų ryžtas ir skausmas.

Kai pasakėme, kad atvykome iš Lietuvos, jų akyse sužibo šviesa. Jie mielai su mumis pasikalbėjo, net sutiko nusifotografuoti. Labai nuoširdžiai dėkojo Lietuvos žmonėms už paramą ir pagalbą. Jie sakė, kad lietuviais tiki labiau nei bet kuo kitu.

Nepaveskime jų – jie tiki mumis.

Kiekviena mūsų pagalbos ranka, kiekvienas euras, kiekvienas geras žodis Jiems reiškia labai daug.