Ukrainoje iki karo tekdavo lankytis maždaug du kartus per metus. Ten turėjau ir iki šiol turiu gerų draugų.

Rusijai 2022 m. vasario 24 d. jėga įsiveržus į Ukrainą, nedelsdamas pradėjau ieškoti galimybių padėti Ukrainos kariams ir civiliams. Kartu su draugu Aleksandru suradome galimybę gauti labai reikalingų vaistų sužeistiems kariams, kuriuos nusprendėme nuvežti į Lucko karo ligoninę.

Kelionė per Lenkiją vyko sklandžiai. Netoli Lenkijos – Ukrainos sienos mus sustabdė Policija, kuri pasiteiravo, kur važiuojame. Atsakius, kad į Ukrainą, policininkai nustebę paklausė, ar žinome, kad Ukrainoje karas. Informavome, kad vežame vaistus kariams. Policininkai  perspėję būti atsargiems bei palinkėję sėkmės nedelsiant mus praleido.

Privažiavus Lenkijos – Ukrainos pasienį pamatėme įkurtus priėmimo punktus karo Ukrainos pabėgėliams, degančius laužus ir tūkstančius moterų bei vaikų. Pro patikros punktą taip pat buvome labai greitai praleisti, nes į Ukrainos pusę automobilių praktiškai nebuvo. Ukrainos pasienio pareigūnai, sužinoję, kokiu tikslu važiuojame, informavo kitus patikros punktus, įrengtus mūsų kelyje, dėl vežamos svarbios paramos. Ukrainos pasienio pusėje buvo išsigandusių moterų ir vaikų minios, kurie laukė galimybės saugiai pereiti sieną į Europą. Todėl nuvežę ir perdavę vaistus į Lucko karo ligoninę, grįžtant pasienyje prieglobstin į Lietuvą parvežėm moterų ir vaikų.